Šiaulių banko grupės 2022 metų trijų mėnesių veiklos rezultatai

• Šiaulių banko grupė per pirmąjį ketvirtį uždirbo 11,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno
• Pasirašyta virš 300 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, o paskolų portfelis padidėjo 107 mln. eurų ir pasiekė 2,2 mlrd. eurų
• Veiklą pradėjo naujai įsteigtas 275 mln. eurų daugiabučių namų modernizavimo fondas
• Tik maža klientų dalis patiria vidutinę ar aukštesnę priklausomybę nuo verslo santykių su karo paveiktomis šalimis

Pagrindinių veiklos rodiklių apžvalga

„Atrodo, kad kylantys iššūkiai tampa nauja realybe - vos prisipratinę pandemiją, turime reaguoti į karą Ukrainoje, užtikrinti išaugusių tarptautinių sankcijų vykdymą, kartu nepamiršti pagrindinio Banko grupės tikslo - teikti kokybiškas paslaugas savo klientams. Džiugu, kad didėja klientų finansavimo apimtys, būsto kreditavimo sutarčių skaičius siekia naujus Banko rekordus, o renovacijos srityje didžiuojamės, kad sukūrėme unikalų finansinį instrumentą - 275 mln. eurų daugiabučių namų modernizavimo fondą, kurio lėšomis planuojama renovuoti iki 600 senos statybos daugiabučių namų, pagerinant gyvenimo sąlygas 16 tūkst. namų ūkių“, - sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Šiaulių banko grupė per tris šių metų mėnesius uždirbo 11,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno (7 proc. mažiau nei prieš metus, kai pelnas siekė 12,4 mln. eurų). Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 17,1 mln. eurų, t. y. 10 proc. daugiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

Dėl spartaus skolinimo apimčių augimo paskutiniais metais ir nuolat didėjančio klientų aktyvumo, per metus grynosios palūkanų pajamos išaugo 19 proc. iki 22 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos - 9 proc. iki 4,5 mln. eurų.

Stebint įtemptą geopolitinę situaciją bei galimą neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos vystymuisi, Banko grupė per pirmąjį ketvirtį suformavo 2,7 mln. eurų atidėjinių. Ketvirčio pabaigoje paskolų portfelio rizikos kaštų rodiklis (CoR) siekė 0,5 proc. (praėjusių metų atitinkamo periodo rodiklis sudarė 0,01 proc.).

Banko grupės išlaidų ir pajamų santykis (eliminavus „SB draudimo“ klientų portfelio įtaką) per metus išaugo ir metų pabaigoje siekė 45,4 proc. (praėjusių metų - 42,4 proc.). Pirmąjį ketvirtį nuosavo kapitalo grąža siekė 11,5 proc. (praėjusiais metais atitinkamu periodu – 14,2 proc.). Kapitalo ir likvidumo būklė toliau išlieka tvirta, o riziką ribojantys normatyvai vykdomi su didele atsarga - padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) 204 proc.*, o kapitalo pakankamumo rodiklis (CAR) 20 proc.*

Verslo segmentų apžvalga

Verslo ir privačių klientų finansavimas

Nors metų pradžia pasižymėjo permainingumu ir dideliu kintamumu, buvo stebimos teigiamos tendencijos skolinimo apimtims - paskolų portfelio vertė per pirmąjį ketvirtį padidėjo 5 proc., o per metus 22 proc. ir viršijo 2,21 mlrd. eurų. Pasirašyta 309 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 24 proc. daugiau nei per 2021 I ketvirtį.

Verslo finansavimo portfelis augo 4 proc. per ketvirtį ir 12 proc. per paskutinius metus (iki 1,22 mlrd. eurų). Naujų paskolų pasirašyta 16 proc. daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį - už 172 mln. eurų. Dėl kelių verslo klientų neveiksnių paskolų, tokių paskolų portfelis išaugo 10 proc. (t. y. 6,5 mln. eurų) ir viršijo 70 mln. eurų.

Bankas stebi įtemptą geopolitinę situaciją, siekiant tinkamai ir laiku įvertinti ir nustatyti galimą Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį Banko veiklai ir portfelio kokybei dėl kylančių rizikų klientams. Bankas veiklos Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje nevykdo ir reikšmingų tiesioginių pozicijų šiose šalyse neturi. Bankas antrinę, t. y. Lietuvoje veikiančių klientų tiesioginio nemokumo dėl geopolitinės situacijos riziką vertina kaip žemą: didžiausi Banko klientai supranta kylančias grėsmes, nuo verslo santykių su Ukraina ir Rusija priklausančių klientų yra mažai, klientai, turintys verslo santykius nurodytose šalyse, mažina pajamų priklausomybę nuo verslo operacijų. Per pirmąjį ketvirtį Bankas atliko klientų vertinimą, siekiant nustatyti klientų priklausomybę nuo karo paveiktų šalių ir jų įtaką kredito rizikai. Rezultatai parodė, kad klientai su vidutine ir aukštesne istorine priklausomybe nuo verslo santykių su karo paveiktomis šalimis sudaro 5 proc. nuo paskolų.

Dėl išaugusio neapibrėžtumo, ketvirčio pradžioje būsto kreditų pardavimai buvo mažesni nei buvo fiksuojami 2021 m. pabaigoje, tačiau jau kovo mėn. buvo pasiektas visų laikų būsto kredito naujų sutarčių rekordas, o per visą ketvirtį pasirašytą beveik 55 mln. eurų sutarčių (t. y. 34 proc. daugiau nei 2021 I ketv.). Būsto paskolų portfelis per pirmąjį ketvirtį augo 9 proc., o per metus 52 proc. ir viršijo 497 mln. eurų.

Didelis neapibrėžtumas nesumažino klientų poreikių skolintis vartojimui, o didėjanti infliacija kaip tik skatino neatidėlioti planuotų pirkinių, būsto remonto ar atnaujinimo. Aktyvi reklama, teikiamų finansavimo paslaugų prieinamumas bei patrauklumas skatino klientus skolintis. Naujų paskolų pasirašyta 42 proc. daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį - už 37 mln. eurų. Vartojimo finansavimo portfelis per pirmąjį ketvirtį augo 5 proc., o per metus 15 proc. ir pasiekė 179 mln. eurų.

Skiriant didelį dėmesį energetiškai efektyvių projektų finansavimui, per ketvirtį pasirašyta daugiabučių modernizavimo sutarčių už panašią sumą kaip ir prieš metus - už daugiau nei 25 mln. eurų. Veiklą pradėjo naujai įsteigtas 275 mln. eurų daugiabučių namų modernizavimo fondas. Į naujai įsteigtą fondą susitelkę investuotojai pasirengę paspartinti daugiabučių namų renovacijos procesą. Gegužės mėn. bus suteiktos pirmosios fondo paskolos, o visos fondo lėšos bus įdarbintos per du metus. Bankas suteikė 45 mln. eurų paskolą fondui, taip pat Bankas bus šio fondo valdytojas.

Kasdienė bankininkystė

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo tiek palyginus su praėjusiu ketvirčiu (+3 proc.), tiek su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu (+9 proc.) ir siekė 4,5 mln. eurų. Ketvirtis itin pasižymėjo klientų didesniu poreikiu grynųjų pinigų operacijoms bei valiutos konvertavimui. Buvo pasiūlyti nauji paslaugų paketai Ukrainos fiziniams asmenims, kurių Banke per ketvirtį padaugėjo apie 500; bendras klientų skaičius nežymiai padidėjo iki 331 tūkst. Atitinkamai auga klientų, užsisakiusių paslaugų planus, skaičius ir pasiekė 176 tūkst. (+7 proc. per metus).

Augant vartojimui ir toliau vis dažniau atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, stebimas aukštas kredito kortelių poreikis, kurių skaičius išaugo 7 proc. per ketvirtį bei 36 proc. per metus, o bendras išduotų mokėjimų kortelių skaičius išliko panašiame lygyje - 175 tūkst. kortelių.

Atsižvelgiant į klientų poreikius, Bankas toliau vysto skaitmeninius kanalus, buvo išplėstos  paslaugos interneto banke bei mobilioje programėlėje.

Taupymas ir investavimas

Dėl geopolitinės situacijos padidintas stebėjimas taikomas ne tik kredito rizikai - aktyviau stebima ir banko likvidumo būklė. Neigiamų tendencijų, išskyrus kelias dienas po invazijos pradžios vykusį padidintą grynųjų pinigų išėmimą, nestebima, visi likvidumo rodikliai tikslinėse zonose. Indėlių portfelis per ketvirtį mažėjo 2 proc. ir kovo pabaigoje siekė 2,6 mlrd. eurų. Didžiąją dalį portfelio sudarantys indėliai iki pareikalavimo sumažėjo 7 mln. eurų, o terminuotųjų indėlių portfelis - 35 mln. eurų. Esant itin aukštai infliacijai, klientai toliau aktyviai sukauptas santaupas nukreipia į Banko investavimo produktus - komisinių pajamos iš paslaugų, susijusių su vertybiniais popieriais, per ketvirtį siekė 1,0 mln. eurų (32 proc. daugiau, palyginus su atitinkamu 2021 m. periodu). Klientų saugomų vertybinių popierių vertė Banke viršijo 750 mln. eurų.

Net ir atsižvelgiant į paskutiniais metais vyraujančius neapibrėžtumus, tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s Investor Service“ („Moody‘s“) pirmąjį ketvirtį patvirtino anksčiau suteiktą Banko ilgalaikių indėlių reitingą Baa2 bei jo teigiamą perspektyvą.

*- prognozuojami duomenys

Šiaulių bankas kviečia akcininkus, investuotojus, analitikus ir visus besidominčius į 2022 metų trijų mėnesių finansinių rezultatų ir aktualijų pristatymą internetiniame seminare. Pradžia - 2022 m. gegužės 4 d. 16.00 val. (EET). Seminaras vyks anglų kalba. Daugiau informacijos .

Papildoma informacija:

Donatas Savickas, Finansų tarnybos vadovas

  ,

Priedas