Šiaulių banko grupės 2022 metų veiklos rezultatai

• Šiaulių banko grupė pernai uždirbo 63,6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, arba 15 proc. daugiau nei 2021 m.
• Paskolų portfelio vertė per metus padidėjo 25 proc. ir viršijo 2,6 mlrd. eurų
• Dėl proaktyvaus indėlių palūkanų didinimo, sparčiai augo terminuotųjų indėlių portfelis, o bendras indėlių portfelis augo 4 proc. ir sudarė 2,8 mlrd. eurų
• Pasirašytas susitarimas su „Invalda INVL“ dėl mažmeninių verslų sujungimo

Pagrindinių veiklos rodiklių apžvalga

„Vos pradėjusi stiebtis po pandemijos, ekonomika vėl sulaukė smūgio dėl kilusio karo. Nepaisant išorinių veiksnių, tokių kaip augančios energijos kainos, nepastovumas akcijų biržose ar bazinių palūkanų kilimas – Šiaulių bankas visus metus sugebėjo tvariai laikytis strateginių tikslų ir būti arčiau savo klientų. Tvirtą į klientus orientuotą banko poziciją įvertino ir „Dive Lietuva“ užsakymu atlikto slapto pirkėjo tyrimo rezultatai, atskleidę, kad į banko padalinį atvykstančius klientus geriausiai aptarnauja Šiaulių bankas. Ir tai ne vienintelis įvertinimas 2022-aisiais – verslo dienraščio „The Financial Times“ leidžiamas žurnalas „The Banker“ paskelbė mus geriausiu metų banku Lietuvoje,“ - sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Šiaulių banko grupė per 2022 m. uždirbo 63,6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno (15 proc. daugiau nei 2021 m.). Praėjusių metų paskutinio ketvirčio grynasis pelnas - 16,5 mln. eurų (49 proc. daugiau, palyginus su 2021 m. IV ketvirčiu). Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 81,5 mln. eurų (+14 proc. palyginus su 2021 m. - 71,3 mln. eurų).

Daugiausiai dėl spartaus skolinimo apimčių augimo, grynosios palūkanų pajamos per metus padidėjo 32 proc., iki 106,8 mln. eurų. Nuolat augantis klientų skaičius bei jų aktyvumas grynąsias paslaugų ir komisinių pajamas didino 9 proc., iki 18,7 mln. eurų.

Dėl konkrečių klientų pozicijų vertinimo įtakos paskutinįjį ketvirtį buvo suformuota 2,5 mln. eurų atidėjinių, o per metus – 5 mln. eurų (tuo tarpu 2021 m. atidėjiniai sudarė 4,1 mln. eurų). 2022 m. paskolų portfelio rizikos kaštų rodiklis (CoR) siekė tiek pat kaip ir 2021 m. - 0,2 proc.

Banko grupės išlaidų ir pajamų santykis (eliminavus „SB draudimo“ klientų portfelio įtaką) per metus nežymiai padidėjo ir metų pabaigoje siekė 43,2 proc. (praėjusių metų - 42,8 proc.), o nuosavo kapitalo grąža išaugo iki 15,2 proc. (praėjusių metų - 14,3 proc.). Kapitalo ir likvidumo būklė išlieka tvirta, o riziką ribojantys normatyvai vykdomi su didele atsarga - padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) 194 proc.*, o kapitalo pakankamumo rodiklis (CAR) 16,1 proc.*

Verslo segmentų apžvalga

Verslo ir privačių klientų finansavimas

Visi metai pasižymėjo itin sparčiu tiek verslo, tiek privačių klientų finansavimo augimu, paskolų portfelio vertė per paskutinį ketvirtį padidėjo 5 proc., o per metus net 25 proc. ir viršijo 2,6 mlrd. eurų. Pernai pasirašyta daugiau nei 1,5 mlrd. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. trečdaliu daugiau nei per 2021 metus.

Verslo skolinimo apimtys metų eigoje buvo nuosekliai didinamos, tad per metus pasirašyta naujų verslo kreditavimo sutarčių už beveik 0,8 mlrd. eurų (t. y. 21 proc. daugiau nei 2021 m.). Portfelio vertė per paskutinį ketvirtį padidėjo 4 proc., o per metus 18 proc. ir pasiekė 1,4 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį kredito rizikos rodikliai išliko geri, o metinės paskolų portfelio peržiūros rezultatai rodiklių neblogino. Verslo finansavimo neveiksnių paskolų portfelis visus metus mažėjo ir metų pabaigoje sudarė 58 mln. eurų (per metus -10 proc.).

Nepaisant paskutinį ketvirtį sumažėjusių (lyginant su pirmais trimis metų ketvirčiais) būsto paskolų pardavimų, ką daugiausiai lėmė bendra šalies ekonominė situacija, augančios energijos kainos, aukšta infliacija ar didėjančios bazinės palūkanos - būsto paskolų portfelis per ketvirtį augo 9 proc., o nuo metų pradžios net 46 proc., ir viršijo 660 mln. eurų. Naujų būsto kreditavimo sutarčių sudaryta už 255 mln. eurų (t. y. 30 proc. daugiau nei 2021 m.).

Paskutinį ketvirtį gyventojai atsargiau vertino savo galimybes skolintis vartojimui ir santūriau planavo pirkinius. Pastebimai didėja universalaus kredito populiarumas, t. y. kreditai įvairiems poreikiams. Bendrai vartojimo kreditavimo sutarčių per metus pasirašyta už beveik 190 mln. eurų, t. y. 48 proc. daugiau nei 2021 m. Vartojimo finansavimo portfelis per ketvirtąjį ketvirtį augo 4 proc., o per visus 2022 m. – 34 proc. ir pasiekė beveik 230 mln. eurų.

Energetiškai efektyvių projektų finansavimo paraiškų apimtys išlieka aukštos, tad norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams Bankas paskutinį ketvirtį pasiūlė žaliąjį būsto kreditą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą.

„SB modernizavimo fondas“ sėkmingai tęsia veiklą, tačiau dėl ženkliai išaugusių statybų kainų bei rinkoje mažesnio finansavimui pasiruošusių projektų skaičiaus, daugiabučių modernizavimo sutarčių pasirašyta už 107 mln. eurų (t. y. 17 proc. mažiau nei 2021 m.).

Kasdienė bankininkystė

Pernai grynosios paslaugų ir komisinių pajamos didėjo ir pasiekė 18,7 mln. eurų, t. y. 9 proc. daugiau nei 2021 m. Augo pajamos visose pagrindinėse komisinių grupėse – atsiskaitymų, grynųjų pinigų operacijų, sąskaitų administravimo bei investavimo paslaugų. Banko paslaugomis 2022 m. pradėjo naudotis daugiau nei 10 tūkst. naujų privačių ir verslo klientų, o bendras klientų skaičius siekia 340 tūkst. Klientų, užsisakiusių stabilias komisinių pajamas generuojančius paslaugų planus, skaičius augo 9 proc. iki 188 tūkst.

Auga atsikaitymų skaičius ir apyvarta mokėjimo kortelėmis, bei pačių jų skaičius, kuris siekia 176 tūkst., t. y. 2 proc. daugiau nei prieš metus. Tarp jų, sparčiausiai auga kredito kortelių poreikis, kurių skaičius išaugo 33 proc. per metus.

Daug dėmesio per praėjusius metus skirta skaitmenizacijai bei naujiems, patogesniems išmaniems sprendimams. Visus metus, atsižvelgiant į klientų poreikius, Bankas vystė skaitmeninius kanalus, išplečiant paslaugų skaičių interneto banke bei mobilioje programėlėje. Pavyzdžiui, buvo pradėtas nuotolinis klientų identifikavimas bei nuotolinis banko sąskaitos atidarymas. Tokiu būdu aptarnaujamų klientų skaičius taip pat stabiliai didėja.

Metų bėgyje Bankas buvo įvertintas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Didžiosios Britanijos verslo dienraščio „The Financial Times“ leidžiamo žurnalas „The Banker“ paskelbė, kad Lietuvoje geriausio banko apdovanojimą vėl pelnė Bankas. Skirdami geriausio banko apdovanojimą Lietuvoje, „The Banker“ ekspertai išskyrė Banko pasiekimus klientų aptarnavimo srityje. Kitą svarbų įvertinimą atskleidė „Dive Lietuva“ užsakymu atlikto slapto pirkėjo tyrimo rezultatai, parodę, kad pagal gyvą klientų aptarnavimą Bankas – geriausias Lietuvoje. Bankas pasiekė 100 proc. gyvo klientų aptarnavimo kokybės rodiklį – tai geriausias rezultatas tarp šešių tyrime dalyvavusių bankų ir 3,4 proc. punktais lenkia bankų sektoriaus gyvo aptarnavimo vidurkį, kuris siekė 96,6 procento. „Dive Lietuva“ duomenimis, Bankas į geriausiai Lietuvoje klientus aptarnaujančių bankų trejetuką patenka jau paskutinius šešerius metus, kuomet atliekami slapto pirkėjo tyrimai – nuo pat 2017 metų.

Taupymas ir investavimas

Indėlių portfelis per metus augo 4 proc. (114 mln. eurų) ir metų pabaigoje siekė beveik 2,8 mlrd. eurų. Didžiąją dalį portfelio sudarantys indėliai iki pareikalavimo padidėjo 1 proc. arba 10 mln. eurų, o terminuotųjų indėlių portfelis 12 proc. arba 104 mln. eurų. Tokį terminuotųjų indėlių portfelio išaugimą lėmė proaktyvus indėlių palūkanų didinimas, siekiant atliepti klientų poreikius kylančių bazinių palūkanų aplinkoje.

Sukauptas lėšas klientai vis aktyviau nukreipia į Banko kaupimo ir investavimo produktus - komisinių pajamos iš paslaugų, susijusių su vertybiniais popieriais, per metus pasiekė beveik 4 mln. eurų (18 proc. daugiau, palyginus su 2021 m.). Nepaisant nepastovių finansų rinkų, klientų saugomų vertybinių popierių vertė Banke toliau augo ir metų pabaigoje viršijo 0,9 mlrd. eurų.

Ketvirtąjį ketvirtį Bankas sėkmingai instituciniams investuotojams papildomai išplatino 85 milijonų eurų obligacijų emisiją, už kurią mokamos 1,047 proc. metinės palūkanos. Iki papildymo šios emisijos dydis siekė 75 mln. eurų, po - 160 mln. eurų. Papildomos obligacijos išplatintos 6,4 proc. pajamingumu iki išpirkimo. Išplatintos obligacijos padės Bankui atitikti būsimus MREL reikalavimus, kartu sustiprino įsipareigojimų struktūrą ir išplėtė investuotojų bazę.

Mažmeninių verslų sujungimo sandoris

Metų pabaigoje Bankas ir „Invalda INVL“ pasirašė sutartį dėl dalies mažmeninių verslų sujungimo. Po  sandorio įgyvendinimo Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą. Šiuo sandoriu siekiama sukurti naujos kartos modernų, į klientų poreikius orientuotą finansų rinkos dalyvį, didinantį konkurenciją bei kuriantį vertę Lietuvos ekonomikai. Tam, kad jis būtų sėkmingai baigtas, reikia įgyvendinti visas būtinas sąlygas, gauti visus reikiamus leidimus ir parengti bei įgyvendinti integracijos planą. 2023 m. vasario 1 d. jau gautas LR Konkurencijos tarybos leidimas. Sandorį siekiama užbaigti iki 2023 m. pabaigos. Iki tol planuojama atnaujinti Banko strategiją 2024-2026 m.

*- prognozuojami duomenys

Šiaulių bankas kviečia akcininkus, investuotojus, analitikus ir visus besidominčius į 2022 metų finansinių rezultatų ir aktualijų pristatymą internetiniame seminare. Pradžia - 2023 m. kovo 1 d. 16.00 val. (EET). Seminaras vyks anglų kalba. Daugiau informacijos .

Papildoma informacija:

Donatas Savickas, Finansų tarnybos vadovas

,

Priedas